Kortų Meniu
Būrimų Narystės Meniu
Mėnulio fazė
JSnowfall
snow by
1000 ir 1 Meditacija
There are no translations available. 707 Vanduo. Tekanti vandens energija yra valanti ir gyvenimą išlaikanti bei susijusi su žiniomis. |
| Kinijos piramidės |
|
There are no translations available. Kinijos piramidės tikrai yra ir varžosi su Egipto ir Centrinės Amerikos piramidėmis amžiumi, didžių ir svarba. 1920 m. istorikas Henri Cordier parašė: "Kinijos senovė yra slepiama tiek nuo mūsų, tiek nuo jos gyventojų. Jos didžioji praeitis pamažu atsiskleidžia, panašiai, kaip atsiskleidė Egipto praeitis. Vėliau buvo sužinota apie pastatus, stovinčius akmenis ir kitus paminklus, kurie nebuvo paminėti kinų istorikų (kaip jų istorijos dalis)". Didžiausią pasaulio šalį dar reikia atrasti. Nors laikoma didžiąja civilizacija, jos turtai mažai žinomi. Vienas gandų yra apie piramides nuošaliose vietovėse. Vieną tokių piramidžių 1947 m. nufotografavo pulk. Maurice Sheehan iš DCS lėktuvo. Jo pasakojimą šių metų [t.y., 1995] kovo mėnesį išspausdino "The New York Times". Sheehan tvirtino, kad ji iškyla apie 300 m, o šonai yra 450 m ilgio. Kitą dieną "Los Angeles Daily Express" pateikė Sheehan padarytą nuotrauką. Tačiau po kelių dienų "Associated Press" gavo Nankino provincijos valdžios atstovų laišką, teigiantį, kad "tokių piramidžių egzistavimas neparemtas". Tas pranešimas diskreditaro Sheehan pasakojimą, nes dauguma autorių ir tyrinėtojų laikė, kad Sheehan perdėjo. Prancūzas Patrick Ferryn rašė: "fotografijose nėra jokių žymių, leisiančių išmatuoti tikruosius dydžius. Jos aukštis tikriausiai klaidingai nurodytas. Ji greičiausiai yra laidojimo rūsys; būtent taip ji atrodo". 6-7 dešimtm. pasauliui buvo pateikta daug Kinijoje esančių "apeigų aikštelių" ir "dirbtinių kalvų", tapačių piramidėms išvaizda, tačiau besiskiriančių terminologija. "Piramidės" daugeliui turi magišką patrauklumą. Bruce Cathie irgi susidomėjo kinų piramidėmis ir ta tema parašė "Tiltą į begalybę". Cathie pranešė, kad Kinijos ambasados darbuotojas oficialiai pranešė, kad nėra tokių dalykų kaip piramidės Šensi provincijoje: "Ten yra keletas tumuli [laidojimo kalvų], tačiau ne piramidžių". Jis nieko nežinojo apie piramides Kinijoje. Kinijos valdžios 1978 m. lapkričio 1 d. laiškas, adresuotas Cathie, teigia, kad mokslininkai mustatė, kad vadinamosios "piramidės: yra Vakarų Han dinastijos imperatorių kapai. "Istoriniai dokumentai pateikia skirtingas imperatorių gyvenimo versijas. Kadangi kapai nebuvo moksliškai ištirti ir jokių žymių nesimato žemės paviršiuje, sunku duoti išvadas". Tačiau yra istorinių įrašų, mininčių piramides. Tsin šeimos galva, Če Houang-ti ("Geltonasis imperatorius", pirmasis, turėjęs tą titulą), smarkiai pakeitė kinų visuomenę. Paklausęs pranašystęs apie "barbarų" užpuolimą, jis pastatė Kinų sieną. 1974 m. imperatorius vėl tapo plačiai žinomas atradus jo požeminį mauzoliejų. Jame buvo ne mažiau 6000 terakotinių karių, stovėjusių kovos poza ir manoma, kad turėjo apginti mirusį imperatorių naujame gyvenime. Istorikas Sseuma Tsien (135-85 m.pr.m.e.) rašė, kad šis imperatorius suvienijo Kiniją ir sunaikino visus senuosius raštus, kaip naujos eros ženklą. Kai kurios senos knygos buvo išsaugotos, daugiausia taoistų šventyklose. Če Houang-ti įsakė 700 tūkst. žmonių pastatyti jam piramidę prie Lin-t'ong, tarp Hnan ir Singan. "Segaleno misija", 1913 m. Segaleno kelionė, išmatavo, kad piramidės aukštis yra 48 m ir ją sudaro 5 terasos. Vienas šonas buvo 350 m, 120 m ilgesnis už Didžiąją Gizos piramidę Egipte. Būdama 1 960 000 m3 apimties, ji yra 4-oji iš didžiausių pasaulio piramidžių. Čolula piramidė Meksikoje ir dvi piramidės Gizos lygumoje ją lenkia. Greičiausia imperatorius mirė 210 m.pr.m.e. Kai turtai buvo paslėpti joje, buvo nuspręsta darbininkus užmūryti joje, kad niekas negalėtų pasakyti, kur randasi piramidė. Piramidės šonuose pasodinti medžiai, kad piramidė atrodytų kaip kalva. Sseuma Tsien rašė, kad aplink piramidę tekėjo požeminiai įvino srautai, lubos vaizdavo dangų, o grindys vaizdavo imperijos plėtrą. Arbaletai užtaisyti pažeidėjams – apsaugai nuo įsilaužėlių, kurie nebuvo pakankami, nes karvedys Hiang Yu sugebėjo apiplėšti piramidę 207 m.pr.m.e. Segaleno misija palei Wei upę nustatė esant daugiau piramidžių ir kapų. Jie buvo datuojami Han laikmečiu, prasidėjusiu po Če Houang-ti valdymo. Tas gana nesenas piramides mokslininkai linkę vadinti "laidojimo kalvomis", o ne "piramidėmis", tačiau, kaip minėta, yra gandų apie aukštesnes ir senesnes. 1912 m. Fred Meyer Schroder ir Oscar Mamanbbuvo atvykę į Šensi. Jie ne tik prekiavo tabaku ir žvakėmis, bet ir tiekė mongolams ginklus. Jų vadovu palei Kinijos-Mongolijos sieną buvo vienuolis Bogdo ("šventasis"), kuris jiems pasakė, kad jie gali pamatyti senovines piramides. Nors pats niekada nebuvo jų matęs, kad kai kurias galima rasti prie senojo Šian-fu miesto. "Kalnai, aukšti, kaip dangus. Jos ne paprasti laidojimo rūsiai, nors jų viduje gali būti palaidoti imperatoriai ir imperatorienės. Bogdo žinojo apie 7 surastas piramides. Schroder manė, kad aukščiausia yra 300 m aukščio, o kraštai po 500 m. Tai reikštų, kad ta piramidė yra didžiausia pasaulyje, dukart didesnė už Didžiąją Gizos piramidę. O jos tūris būtų 20 kartų didesnis. Abi orientuotos į pasaulio šalis. "Praeityje, jos dalinai buvo padengtos akmenimis, tačiau jhie neišlikę. Keli akmenys guli apačioje. Tai piramidė iš žemės, su nemažais grioviais šonuose. Būtent dėl jų akmenys išklibo ir nuriedėjo žemyn. Šonai dalinai apaugę medžiais ir krūmais. Ji atroto kaip natūrali kalva. Mes apjojome aplink piramidę, tačiau neradome jokių laiptų ar durų". Paklaustas Bogdo manė, kad jų amžius bent jau 5000 m. Net senuosiuose užrašuose, jis tvirtino, piramidės minimos kaip "senos" JAV Oro pajėgų detalus žemėlapis, sukurtas panaudojant palydovines nuotraukas, Xian rajone rodo esant bent 16 piramidžių. Xian, senajame Šian-fu, kuriame šiuo metu gyvena per 6 mln. dūšių, yra gerokai senesnis už Pekiną (Bejing). Kadaise jis buvo Imperijos sostinė – jis žinomas kaip kinų civilizacijos lopšys. Hartwig'as Hausdorf'as su grupe keliautojų nusileido naujajame Xian aerouoste ir, pakeliui į miestą ir viešbutį, matė vieną piramidžių greta kelio. Ji buvo atrasta prieš kelis metus, kai buvo statomas Xian aerouostas ir tiesiamas į jį kelias. Ta piramidė negalėjo tapti net grietinėle ant pyragaičio Hausdorf'ui, kurį patraukė senoji Kinijos istorija. 1994 m. spalį jis užkopė į vieną piramidžių ir apylinkėje galėjo suskaičiuoti dar bent 20 jų. Dar 1994 m. kovo mėn. jis buvo užlipęs į tą pačią piramidę ir tada matęs tik kai kurias kitas piramides. "Stebina, kad oras kovo mėn. man neleido jų pamatyti. Spalio mėn. buvo labai gražus oras, ir pasimatė daugiau". Hausdorf'as nėra labai nustebęs, kad niekas nežino apie tas piramides: "Kinijoje vis dar pilna paslapčių – net vietiniai gyventojai dažnai nežino apie jas. Mažas stebuklas, kad gavau leidimą aplankyti "uždaras" vietas. Buvau, faktiškai, vienintelis, gavęs tokią malonę. Manau, kad tai dėl dviejų priežasčių. Aš reguliariai lankausi Kinijoje su turistų grupėmis. 1993 m. susipažinau su Čen Jianli, užsidegusiu senovės istorijos tyrinėtoju. Jis patikino mane, kad gali pabandyti kai kurias duris Kinijos turizmo ministerijoje. Ir iš tikro, 1994 m. kovo mėn. buvo galima aplankyti kai kurias "uždaras" sritis Šaanxi provincijoje. Aš reikiamiems žmonėms padalinau savo knygas "Die Weisse Pyramide" (Baltoji piramidė) vokiečių kalba. Kalbėjausi su archeologais, kurie iš pradžių neigė, kad egzistuoja piramidės, tačiau vėliau pripažino, kad jos yra. Buvau pamalonintas, kai tie patys žmonės davė leidimą aplankyti kitas "uždaras" zonas, kai vėl atvykau 1994 m. spalį. Niekada nesitikėjau, kad tai bus. Tačiau atrodo, kad kartais tai pavyksta. Po dešimtmečius sklidusių gandų, kažkam reikia išsiaiškinti padėtį". Kad aptartų dominančius klausimus, 1994 m. kovo mėn. Hausdorf'as susitiko su prof. Feng Haozhang (žinomu Pekino akademiniuose sluoksniuose), jo asistentu Xie Duan Yu ir trim bendradarbiais. Oš pradžių jie neigė, kad piramidės egzistuoja. Tačiau, kai Hausdorf'as jiems parodė trijų piramidžių nuotraukas, jie nusileido. Hausdorf'as aprašo tą įvykį: "Tarsi būčiau ėjęs į avilį. Nuotraukos, kurias padariau 1994 m. kovo ir spalio mėn. yra įrodymas, kuris nušviečia padėtį po penkis dešimtmečius sklidusių gandų. Dauguma mokslininkų neigia piramidžių egzistavimą Kinijoje. Jei koks mokslininkas vis dar laikysis savo, parodykite mano nuotraukas". Tačiau Kinija vis dar lengvai neatskleidžia savo paslapčių. Tikriausiai, daugelis piramidžių vis dar nenustatytos, o jų buvimas nežinomas net Kinijos mokslininkams. Viena paslaptis, neabejotinai, tebesitęsia. Antrojo pas. karo pabaigoje pilotas James Gaussman turėjo pakeisti kryptį dėl variklio gedimo. Jis bandė pasiekti Assam bazę Indijoje, numetęs krovinį Kinijoje. Pasukęs aplink vieną kalnų, priešais slėnyje išvydo milžinišką piramidę. Ji buvo balta, tarsi padaryta iš metalo ar akmens. Anot Gaussman'o, ji puikiai galėjo būti iš bet kurios pasakos. Į brangakmenį panašus akmuo puošė jos viršūnę. "Nors norėjosi nutūpti ir ištirti, nebuvo galimybių nusileisti toje vietoje". Gaussman tris kartus apskrido aplink struktūrą, nufotografavo ją tuo pačiu fotoaparatu, kuriuo fotografavo priešo pajėgų judėjimą. Atsiskaitydamas Assame jis pasakė žvalgybos karininkui, kad pasaulis gali nustebti, sužinojęs apie tą piramidę. "Aplink ją nieko nebuvo, tiesiog piramidė tuščioje vietoje. Manau, kad ji nepaprastai sena. Kas ją pastatė? Kodėl? Kas viduje?" Hausdorf'as ir visi kiti nesugebėjo jos rasti. Gauusman'o nuotrauka buvo išryškinta ir saugoma byloje kariniuose archyvuose, kur išbuvo 40 m., kol australas brian Crowley neatspausdino jos savo knygoje "Marso veidas". Kas pastatė tas piramides? Bruce Cathie galvoja, kad jis gali žinoti daugiau. Panaudodamas harmonikas, jis tikina, kad yra matematinis sąryšis tarp Kinijos ir Egipto piramidžių. Jis teigia, kad skaičius 16944 užšifruotas Didžiojoje Gizos piramidėje ir lankas tarp Didžiosios Gizos piramidės ir aukščiausios Šensi piramidės turi 16944 minutes. Jų dispersija palei upes jam primena Egipto piramidžių pasiskirstymą palei Nilą. Cathie tiki, kad aišku, kad piramides statė tie patys žmonės. Jis spėlioja, ar dešimtmečius trunkanti tyla dėl piramidžių nėra dėl to, kad kinų mokslininkai galėtų nustatyti tokį sąryšį, jei jis yra. Hartwig'as Hausdorf'as kalbėjosi su prof. Wang Shiping, tikinčiu, kad piramidės orientuotos astronominiu požiūriu ir gali būti datuojamos 1500-500 m.pr.m.e. To meto dokumentai mini iš dangaus nusileidusius imperatorius, ką mokslininkai laiko išmone. Kas įsitikintų, Hausdorf'as bandys nustatyti, ar tie "gandai" yra tikri. |
