Aš įsivaizduoju mintyse kaip ji grįžta,
įsėda i automobilį ir karštai mane pabučiuoja
ir musu maža paslaptis, visa kas ją mena - vėl prasideda
bet tai liko tik mano vaizduotėje
šis smagus filmas, kažin ar dar kada pasikartos.

Dabar, eidamas gatve stebiu apleistu pastatų langus.
ieškau gilaus vaizdo tamsoje, kažko, kas leistų man
pažvelgti į save tiek giliai, jog pamirščiau save stovintį čia
ir galėčiau vėl persikelti į tą laiką, kai pasaulis sustojo būti svarbus
tačiau kartu, sustojo viskas.

mes jau nebekalbam, bet galiu prisiekti, kad šnabždamės mintimis
ir nors abu mylim - atsiranda priežastis skirtis..
kai pamąstai, tokių priežasčių būna milijonai
kai mastai ir sapnuoji - o jei tavo sapnas košmaras?

nesenai, jai, padariau sapnų gaudyklę
nors košmarus sapnuoju aš, ar verta dovanoti mylimam tai, ko iš tiesų reikia tau?
mes visi norim meilės, šis pasaulis sukurtas dėl jos..

kaip aš galėčiau atsikratyti skausmo, kurį sukuria netektis?
jei sulėtinčiau kvėpavimą ir garsiai skaityčiau šiuos žodžius
ir iš lėto, palengva, imčiau lėtinti skaitymo tekstą
nuo kablelio, iki kablelio, darant pauzę, ir atpalaiduoju save,
mano kūnas įsitaiso į patogesnę pozą - leidžia man nurimti
visos bėdos, mintys, ..,, apie skausmą ,... palieka mane,..
Aš tyliai klausausi, kaip už lango krenta lietus,
lašais atsitrenkia į žemę, ir tai mane nuramina,
tai atima mano mintis, ir sunkus vidaus svoris, per kojų pėdas išeina lauk
aš jaučiu lietaus kvapą, ir kvėpuoju giliai
įkvėpdamas pasiimu teigiamą kosminę energiją
ir lėtai iškvėpiu visą nerimą ir įtampą.

šis pasaulis tai meilė, o mano kvėpavimo ritmas įleidžia dar daugiau jos,
nei turėjau iki šiol,
gamta - tai meilė.
aš įkvepiu lėtai oro,
suskaičiuoju iki 8 įkvėpdamas, ...tiek pat iškvėpdamas ,...
mano kvėpavimo ritmas tampa gilesnis,
mintys švaresnės, jausmai - be pykčio, nerimo, ...
aš leidžiu sau patirti save, kaip vientisą visatai kūną
ir kosminė energija drauge su manimi.
aš jaučiu, kaip į mane teka srovė, kuri sujungia mus,
visus kuriems sunku - ir gydo, pamaitina, leidžia nubusti
iš sapno, kuriame miegojome. į mane teka teigiama energija,
aš sėdžiu patogiai, ir mano stuburas tiesus.
kuo ritmas gilesnis, jis tampa pastovesnis,
manęs nebetrikdo aplinkiniai efektai, aš tiesiog pasineriu į tave
i meilę visatai, energijai, kuri teka per viršugalvio Čakrą į mane,
balta šviesa užlieja visą mano kūną, aš tampu ramesnis ir prisipildęs šviesos.
tuo tarpu neigiama energija senka, ir eina lauk iš manęs.
Viskas ko aš trokštu, tai būti šviesa, kurioje nėra vietos tamsioms mintims,
Aš leidžiu savyje meilei - tapti pilnatve, nurimti, ir mylėti kiekvieną visatos molekulę,
kaip svaigiame trance, nieko netrūksta, nieko nereikia, aš tiesiog esu, ir mano siekia pilnatvės
Taip ramiai, taip paprastai, nieko neprašant, nieko nespaudžiant, aš įleidžiu į save, žiupsnį kosminės energijos,
Kuris atidaro kanalą, neišsenkamiems resursams tekėti į mane,
Nieko neprašant, nieko nenorint, taip paprastai ji ateina ir užpildo.
Aš jaučiu, kaip mano kūnas tampa pilnas šios šviesos, ir energija gydo, visus patiriamus skausmus.
Meilė su manimi, jos aplinkui tiek daug, tai atrodo taip malonu ir paprasta, maudytis šios energijos jūroje,
tiesiog būti laimingam, neieškant laimės iš kitų.
šis lietus nuplauna mano mintis, o jo energija, visiškai mane atpalaiduoja,
jei trokšti užsimerk, ir klausykis tylos, joje tu surasi visus reikalingus atsakymus,
šviesa su tavimi, energija, meilė tavyje, aš esu pilnas
leisk kvėpavimui nurimti, kartu su mintimis
ir kuomet užsimerksi, tavo kūnas liks, protas nurims, ir siela išeis atnešti man ramybės, priartėti, prie visatos meilės.