Kortų Meniu
Būrimų Narystės Meniu
Mėnulio fazė
JSnowfall
snow by
1000 ir 1 Meditacija
| 959 Tavo vidinė šventovė. Yra vieta viduje, kur tu gali susijungti su dvasia. Užsimerk ir įsivaizduok ramybės apgaubtą gamtovaizdį. Šioje vietoje įsivaizduok, kad statai šventovę, kuri atspindi tavo dvasios grožį. Medžiagos, kurios tau reikalingos, atsiranda magišku būdu. Kai pastatysi, papuoši ir apstatysi baldais savo šventovę, pasėdėk keletą minučių viduje. Jausk ramybę, kuri užvaldo tave dar kartą. |
| 2012 belaukiant |
|
Dabartinis pasaulis tiesiog atrodo prislėgtas nežinios ir netikrumo. Kas gi viso to šaltinis? Kodėl problemos taip slegia, nors iš šalies pažiūrėjus nevertos dėmesio? Kodėl šiuolaikinis mąstymas atrodo išprotėjęs ir kuo daugiau yra aiškinama ir dėstoma, viskas darosi mažiau aišku? Kaip nuspėti tą ateitį ir pasitikti ją palankiai? Tiek daug beprasmiškai prasmingų klausimų norisi sau pačiam užduoti, vienu rankos mostu užmesti ant savęs visus atsakymus, tačiau ar tai mane nuramintų? Kaip man žiūrėti į savo pasaulį? ... Grįžkime nuo pradžių ar turėčiau sakyti nuo pagrindų. Ateina vandenio era, paženklindama žemės ir jos gyventojų evoliucijos pabaigą. Buvęs žuvų laikotarpis pasižymėjo derliumi, sotumu ir gausa. Visų akys krypo į maitinimąsi, gausumą. Kaip žuvys vandenyje, žmonės būrėsi ir grupavosi į didesnius telkinius gyventi drauge. Pagrinde buvo siekiamas sąveikavimas ir gyvenimo tobulinimas savo sferoje - "vandenyje". Visa žmonija rūpinosi savo aplinkinio pasaulio vyksmais, ir kaip kaip kurios žuvelės išdrįsta šokti virš vandens, taip vyko ir žemėje su žmonėmis. Vis atsirasdavo žiniuoniai, šamanai, raganos ir kiti veikėjai, kurie sugebėdavo susijungti su kosmine informacija, siekdavo iššokti iš savo aplinkos rato ir patirti visa tai, kas laukia už tos ribos. Dabar visi mistiniai dalykai tampa kasdienybe ir prieinami kiekvienam ir tai atima jų mistiškumą. Kaip visa tai susiję su ateinančia naująja Vandenio era ir ko reikėtų tikėtis? Panagrinėjome ir trumpai apžvelgėme Žuvų erą, kurioje išties būta visko. Kaip didesnės žuvelės grobikiškai valgė vienos kitas ir netgi majų civilizacijoje gentys žudydavosi, kol galutinai išnyko ir karai paliko tik jų piramidžių astrologinę išmintį. Europa, Azija ir kitų kontinentų gyventojai pasąmoningai gyveno pagal tą patį principą - grupuotis, medžioti, ieškoti maisto. Tiesiog būti savo socialinės sistemos dalimi, kuria "žuvelė" (žmogus) pajėgi suprasti ir joje dalyvauti. Vandenis, tai jau visai kitoks gyvenimo ritmas ir siekis. Jis senovėje nešdavo vandenį į miestelio gyventojams, kurie gyvendavo sausringose vietose, tad jo Karma suteikti kitiems pagalbą, padėti numalšinti troškulį, palieti laukus. Pagrinde jis atspindi dvasinį ryšį, pagalbą vieni kitiems. Kaip save paruošti šiems naujiems laikams ? Kaip žinoti, ar veikla, kuria užsiimame dabartyje, jau po kelių metų dar bus reikalinga? O gal geriau tiesiog laukti kas bus ir nedaryti nieko? Tai iš ties vienas protingiausių sprendimų tiems, kas jį gali ivykdyti, tačiau nedaryti nieko, reiškiasi nedaryti nieko, o mes jau nieko nedarydami esame įpratę veikti ir duoti peno savo akimis ar protui. Ir dažnai visiškai nereikalingo ir bergždžio, tokiu ruožtu užmigdydami save pačių susikurtame realybės filme, kuriame stengiamės būti panašūs, į išsirinktą žuvų pulko vadovą, herojų ar mūzą. Vandenis ateina kaip nauja meditacija. Žmogus atsigręžia į kitus žmones ir stengiasi jiems padėti. Tai jau protinga ir ypač nuoširdi asmenybė, kurios nebevaržo baimė, jog neatlieka savo pareigos, ir savo sielos šauksmą išgirsta kiekvienas, kuris tik panori. Vandenis atspindi, jog nebebijoma pažvelgti į sunkiausius ar paprasčiausius darbus, kaip sielos šauksmą atidirbti karmą. Panašus laikotarpis kadaise buvo pagonybė. Kada žmogus jautė stiprų impulsą su gamta ir jos dievybėmis. Tačiau laikui bėgant buvo primetami kitų kraštų tikėjimai, ir vieni naudodavosi kitais, kol pagaliau buvo sudievinta pati materija ir jos siekis, apsikrauti turtais šiame gyvenime ir pasaulį valdo materialus dievas. Logiškai mąstant, jei visi persimetė į tikėjimą aukščiausią galią turinčiais pinigais, dievybėmis ir Dievų atstovais pasidaro tie, kurie juos valdo. Nebereikia nei celibato laikytis, kad priartėtum prie šios valdančiosios padėties, o kad įgautum tokią padėtį, turi suburti grupę žmonių, kurie pritartų viskam ką nori padaryti, kad šią padėtį gautum, ir vesti juos, ir plėstis su jais. Žuvų būrys auga. Veskime savo žuvų burius šokinėti virš vandens. Skatinkime ruoštis ateinančiam amžiui, kuris jau čia pat. Lapkričio 28 diena, 2011 metai ciklas baigiasi. Ties ta data, turėtume būti ten, kur jaučia mūsų intuicija. Jos šauksmą pajusime ar net jau jaučiame kiekvienas. Kuo didesnis jos šauksmas, tuo įpročiai ieško Dievų materijoje, atsakymo, kuris slypi proto sukurtame pasaulyje. Tikėjimas pakeistas, nesuklupkite, klauskite savęs nuoširdžiai ir be baimės pabėgti o tiksliau siekti. Daugelis žmonių bus nepasirengę šiems pasikeitimams ir žus. Mes gyvename taip kenkėjiškai, jog žemė gali vadinti mus "utelėmis". Ledynai ar potvyniai, drebėjimai ar karštis... apsivalymo būdas nėra svarbus. Išlikti, reiškiasi paleisti materiją kaip Dievybę ir pradėti mokytis sekti savo intuiciją. Laikas tiksi 2012 12 21 artėja, tačiau pirmoji esminė data 2011 Lapkričio 28. |
